Sienų šiltinimas į oro tarpus
Daugelis jau suprato, kad išorinėse namo sienose esantys oro tarpai – tai “kaminas” aplink namą, ištraukiantis iš patalpų didelę dalį šilumos.
Šio proceso intensyvumas nedaug tepriklauso nuo sienoje esančio oro tarpo storio.
Per pastogę nespėjęs išeiti šiltas oras prisiliečia prie išorinių šaltų plytų, atiduoda joms šilumą ir šaldamas leidžiasi žemyn, kol vėl gauna šilumos nuo vidinės sienos dalies.
Toks konvekcijos ratas yra apie 20% sienoms tenkančių šilumos nuostolių priežastis. Tad apšiltinus sienas iš išorės oro cirkuliacija tuščiuose oro tarpuose tik šiek tiek sulėtėja, bet šiluma vis tiek išeina.
Apšiltinus sienas iš vidaus, šiluma neįleidžiama į sienas, todėl į giluminius laikančių sienų sluoksnius įsiskverbia šaltis, perkeldamas ten ir rasos tašką (temperatūra, prie kurios iš oro pradeda kondensuotis drėgmė, kaip vakare rasa ant žolės), todėl rudenį drėksta ne tik išorinė sienos dalis, bet ir giluminiai jos sluoksniai.
Žiemą, paspaudus šalčiui, ardomas ne tik išorinis, bet ir vidinis laikantis mūras.
Be to, taip pridrėkusios sienos per vėsesnę vasarą dažniausiai nespėja išdžiūti ir jose pasilieka likutinė drėgmė, prie kurios prisideda sekančių metų neigiamos pasekmės.
Taip apšiltintų sienų stiprumas ir termoizoliacinės savybės pastoviai blogėja.
Palikti tuščius oro tarpus sienose ir apšiltinti jas iš išorės?
Apšiltinimas iš išorės efektyvus tik tada, kai sienose nėra tuščio oro tarpo, nes per vidinę sienos dalį įšilęs oras kyla į viršų ir per įvairius smulkius nesandarumus pastogėje išsineša šilumą. Tik nedidelė šilumos dalis išeina per išorinę sienos dalį.
Todėl, esant tuščiam oro tarpui, šiltinti sienas iš išorės neracionalu, nes gausite tik nedidelį dalinį efektą.
Iš išorės reikia šiltinti oro tarpų neturinčias sienas, arba sienas, kurių oro tarpai kokybiškai užpildyti tam skirta medžiaga.
Taigi, jei sienose yra oro tarpai, nepriklausomai nuo to, kokio jie storio, būtina sustabdyti oro konvekciją juose, kokybiškai užpildant juos tam skirta medžiaga.
Šiuo metu rinkoje mirga daug pasiūlymų užpildyti oro tarpus įvairiomis medžiagomis.
Kokios medžiagos tinka oro tarpų užpildymui?
Oro tarpų užpildymui skirta medžiaga turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) 100% užpildyti oro tarpus sienose ir visiškai sustabdyti oro cirkuliaciją juose, nes tik nejudantis oras yra geriausias šilumos izoliatorius;
2) nedidinti savo tūrio sienose, nes tai sukeltų pavojų pažeisti sienos konstrukciją;
3) praleisti garus, t. y. leisti sienoms “kvėpuoti”;
4) neįgerti vandens, nepralesti drėgmės iki vidinės sienos dalies;
5) turėti geras šilumines savybes;
6) būti stabili ir ilgaamžė;
7) turėti galimybę 100 % užpildyti oro tarpus, nepadarant pastebimų fasado apdailos pažeidimų.
Akivaizdu, kad ne visos rinkoje oro tarpų užpildymui siūlomos medžiagos atitinka šiuos reikalavimus, todėl rinktis reikia labai atsakingai.
Juolab, kad kai kurios medžiagos sienose gali atnešti daugiau žalos, negu naudos.
Visas oro tarpams siūlomas medžiagas galima perskirti į dvi grupes – birias medžiagas ir termoputas.
Visos birios medžiagos iš principo negali sustabdyti oro cirkuliacijos oro tarpuose, todėl gali duoti tik nedidelį dalinį efektą. Oras nors ir lėčiau, bet cirkuliuos tarp užpildo granulių, ištraukdamas didžiąją dalį šilumos (pvz. putų polistirolo ar keramzito granulės).
Lietuvos gyventojas, ypač jau patyręs diskomfortą dėl prastai apšiltintų sienų, po šiltinimo biriomis medžiagomis gali pasidžiaugti, kad gyvena šiek tiek šilčiau ir dar pinigų sutaupė. Ir sunkoka susigaudyti, kad pinigai, sutaupyti naudojant pigesnę šiltinimo technologiją, bus „paleisti į orą” per porą šildymo sezonų, o toliau virs nuolatiniu nuostoliu. Pačiam palyginti juk nėra su kuo.
Be to, daugelio birių medžiagų drėgmės įgeriamumas yra per didelis, todėl pridrėkusios nuo išorinės šlapios sienų dalies (juk jokios plėvelės sienos viduje jau nebeišklosi), jos praranda savo šilumines savybes ir gali suslūgti, viršutinėje sienų dalyje ir po langais vėl palikdamos tuščius oro tarpus, o pačios – vietoje šilumos izoliacijos gali virsti šalčio laidininku (pvz. ekovata ar smulkinta akmens vata).
Daugelis birių medžiagų į sienas įpučiamos su oru per storas žarnas, todėl fasaduose dažniausiai reikia daryti dideles skyles, išimant iš sienų plytas. Tai gadina sienų išvaizdą.
Be to, kuo plonesni sienų oro tarpai, tuo mažesnė pilnaverčio užpildymo biriomis medžiagomis tikimybė.
UAB LANGĖ siūlo vokiškas, sertifikuotas Termopor termoputas
Rinkoje yra nemaža pasiūla termoputų, bet ne visos jos yra sukurtos būtent sienose esančių oro tarpų užpildymui ir ne visos atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus.
Termoputų kokybės gali neatspindėti ir tai, kad įmonė šias paslaugas atlieka jau daugelį metų ir naudoja kokybiškas medžiagas ir gerą technologiją. Juk termoputas gamina darbuotojai tiesiai objekte, todėj galutinė šiltinimo kokybė ir ilgaamžiškumas labiausiai priklauso nuo darbuotojų patirties ir sąžiningumo.
Todėl ir čia reikia rinktis atidžiai ir atsakingai.